Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. O kieme ar balkone, dažnu atveju gali tekti tvarkytis ir iki vėlyvo rudens. Tiesa, rūpestį kelia ne tik darbai – svarbu tinkamai pasirūpinti susikaupusiomis žaliosiomis atliekomis. Aplinkos apsaugos departamento specialistai dalijasi patarimais, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas neteršiant aplinkos.
„Žaliosios atliekos – tai biologiškai skaidžios, pvz., lapų, nupjautos žolės, genėtų medžių, krūmų, pjuvenų, gėlių, sugedusių vaisių ar daržovių, atliekos. Dažnai pastebime, kad tokiomis atliekomis atsikratoma paprasčiausiu būdu – jos išmetamos į komunalinius konteinerius. Norime priminti, kad ir žaliąsias atliekas reikia sutvarkyti tinkamai: pristatyti į surinkimo aikšteles, mesti į žaliųjų atliekų konteinerius arba kompostuoti“, – sako Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Malskaitienė.
Pasak aplinkosaugininkės, kaupiant žaliąsias atliekas vertėtų nepamiršti ir kompostavimo teikiamos naudos.
„Jei tik turite galimybę, visuomet siūlome susidariusias žaliąsias atliekas kompostuoti. Taip ne tik išspręsite nereikalingų maisto ir sodo atliekų panaudojimą, bet gausite ir trąšą turimiems augalams ar kambarinėms gėlėms. Taip pat prisidėsite ir prie klimato kaitos mažėjimo, nes mažinsite sąvartynuose susidarantį metaną, atsirandantį dėl nepalankių atliekų irimo sąlygų“, – apie kompostavimo naudą aiškina J. Malskaitienė.
Prisiminkite, kad žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos:
- želdynų genėjimo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės,
- vaisių, daržovių atliekos,
- medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros,
- smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Įsidėmėkite, jos neturi būti su priemaišomis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Jų kontaktus pagal apskritis rasite čia.