Portulaka yra viena atkakliausių piktžolių sode. Ji greitai auga, suformuoja tankų kilimą ir tiesiogine prasme „užkemša“ kultūrinius augalus. Jei nepradėsite kovos pavasarį, vasarą situacija gali tapti nevaldoma. Kovas yra idealus metas sumažinti jos skaičių ir užkirsti kelią masiniam dygimui.
Kodėl portulakas toks pavojingas?
Ši piktžolė turi galingą šaknų sistemą, o jos sėklos dirvoje gali išlikti daigios keletą metų. Net maži žemėje palikti stiebo gabalėliai gali vėl įsišaknyti. Todėl reguliaraus kasimo dažnai nepakanka.
Ankstyvas dirvožemio kasimas
Kovo mėnesį, kai tik leis orai, verta iškasti arba giliai supurenti plotą. Tai padės iškelti piktžolių sėklas į paviršių, kur jos arba per anksti sudygs ir bus sunaikintos, arba praras daigumą dėl temperatūros pokyčių.
Provokuojantis laistymas
Vienas iš veiksmingų metodų yra vadinamasis „provokacinis laistymas“. Paruošus lysvę, ji sudrėkinama, kad paskatintų portulakos sėklų dygimą. Pasirodžius pirmiesiems ūgliams, jie sunaikinami kauptuku arba plokščiuoju pjovimo įrankiu prieš sėjant pagrindinius augalus.
Mulčiavimas
Pasodinus sodinukus ar pasėjus daržoves, būtinai naudokite mulčią – šiaudus, agrofibrą, nupjautą žolę ar kompostą. 5–7 cm storio mulčio sluoksnis blokuoja šviesos patekimą, be kurio portulakas negalės aktyviai vystytis.
Rankinis pašalinimas yra teisingas
Jei piktžolė jau pasirodė, sausu oru ją reikia išrauti kartu su šaknimis. Svarbu nepalikti išrauto augalo sode – net ir išdžiūvusi portulaka gali vėl įsišaknyti. Geriau ją išnešti iš daržo arba padėti į komposto duobę su giliu uždengimu.
Ko nedaryti
Nenukirpkite portulakos kauptuku ir nepalikite jos ant žemės. Tai tik paskatins jos dauginimąsi. Taip pat nepageidautina vasarą iškasti tos vietos, kai sėklos jau prinokusios – taip jos tik pasklis po visą sodą.
