Tuja laikoma vienu dekoratyviausių visžalių augalų, galinčių papuošti bet kurį sodą. Tačiau atėjus pavasariui, sodininkai dažnai susiduria su nemalonia staigmena: medis staiga parausta arba pagelsta.
Tai gali rimtai sugadinti bendrą kraštovaizdžio išvaizdą ir sukelti susirūpinimą dėl augalo sveikatos. Svarbu suprasti, kad pageltimas gali turėti įvairių priežasčių – nuo natūralių procesų iki rimtos žalos. Norint tinkamai gydyti medį, pirmiausia reikia nustatyti spyglių spalvos pakitimo priežastį. Kai kuriais atvejais tubervita gali greitai atgauti sveiką išvaizdą, tačiau kitais atvejais augalą reikia visiškai pašalinti.
Pavojingiausia situacija yra tada, kai tuja užsikrečia liga. Tokiu atveju medį išgelbėti praktiškai neįmanoma. Jei pašalinus dengiančiąją medžiagą aptinkamas visiškai rausvas augalas su ligos požymiais, geriausia jį nedelsiant nupjauti ir išrauti. Visus nukritusius spyglius reikia kruopščiai surinkti ir sudeginti, kad infekcija neplistų į kitus sodinius.
Tačiau pageltę spygliai ne visada reiškia nelaimę. Tuja yra augalas, kurio spygliai natūraliai atsinaujina. Prasidėjus šaltiems orams, spygliai gali pakeisti spalvą – tai normalus procesas, kuris sveikame medyje vyksta kas 3–5 metus. Dėl šio atsinaujinimo šakų kraštai ar atskiri ūgliai gali išdžiūti, todėl medis gali atrodyti nepatraukliai, tačiau realios grėsmės jo išlikimui nėra.
Kita dažna pavasarinio pageltimo priežastis – šalnos. Jei žiemą sniego beveik nėra arba beveik nėra, šalnos gali pažeisti šaknų sistemą ir apatines šakas. Paprastai šakų kraštai nušąla, tačiau tai nėra kritiškai svarbu – tuja gali atsigauti ir išauginti naujus ūglius. Tinkamai pasiruošus žiemai, šalnos pasitaiko gana retai, todėl rudens augalų priežiūra yra labai svarbi.
Jei jūsų tuja pagelto dėl natūralaus atsinaujinimo ar šalčio padarytos žalos, galite padėti jai atsigauti. Pirmiausia atlikite sanitarinį genėjimą – pašalinkite visas nušalusias ūglių dalis arba ištisas pažeistas šakas. Tai paskatins naujų, sveikų ūglių augimą ir pagerins medžio išvaizdą.
Po genėjimo tują reikia tręšti. Geriausia naudoti amonio nitrato tirpalą – vieną valgomąjį šaukštą dešimčiai litrų vandens. Šios azoto trąšos padės augalui greičiau auginti lapiją ir atkurti dekoratyvinę išvaizdą.
Trečias svarbus atkūrimo etapas – reguliarus purškimas. Tujos vainiką ryte ir vakare apipurkškite švariu vandeniu. Tai padidina drėgmę aplink augalą, padeda pažadinti miegančius pumpurus ir pagreitina jaunų ūglių vystymąsi. Jei bus įvykdytos visos trys sąlygos, pažeistas medis greitai atnaujins savo šviežią žalumą ir gražins patrauklią išvaizdą.
