Kiekvienas sodininkas dažnai pelenus laiko universalia ir saugia trąša, tačiau jų naudojimas netinka visiems augalams. Kai kuriems augalams, ypač tiems, kurie mėgsta rūgščią dirvą, toks tręšimas gali turėti didelės įtakos. Svarbu žinoti, kada ir kokiems augalams pelenų geriau nenaudoti, kad nepakenktumėte derliui.
Pelenai yra viena iš prieinamiausių trąšų sodui. Juose yra daug svarbių elementų, kurių reikia augalams:
- fosforas – atsakingas už šaknų vystymąsi, žydėjimą ir vaisių bei sėklų formavimąsi;
- kalis – stiprina augalų imunitetą, apsaugo nuo ligų ir apsaugo nuo lapų nudegimų;
- kalcis – stiprina audinius, padeda kovoti su ligomis ir mažina dirvožemio rūgštingumą;
- Magnis – be jo fotosintezė neįmanoma, jei lapai pabąla ir susisuka, tai reiškia, kad jiems trūksta magnio.
Tačiau pelenai netinka visiems augalams. Nuo jų nukentės augalai, mėgstantys rūgščią dirvą. Šiame sąraše yra:
- spygliuočiai – kadagiai, eglės, tujos;
- gėlės – hortenzija, rododendras, azalija, levanda, kamelija, raktažolė, viržis, pakalnutė;
- daržovės ir uogos – ridikėliai, arbūzai, mėlynės, rūgštynės.
Prieš tręšiant pelenais, reikia atsižvelgti į dar keletą svarbių dalykų:
- Jei dirvoje gausu kalio, tai užberus pelenų, vaisiai pradės kartotis, o augalai numes lapus. Taip pat neberkite pelenų į dirvą, kurioje gausu kalcio – tai kelia grėsmę jaunų ūglių žūčiai ir baltoms dėmėms ant lapų.
- Pelenai nesuderinami su karbamidu ir mėšlu – jų vienalaikis naudojimas gali sunaikinti augalus. Fosforo trąšas taip pat geriau naudoti atskirai nuo pelenų.
Teisingai naudojant, pelenai yra puiki ir pigi trąša. Svarbiausia laikytis normos: sausos medžiagos naudoti ne daugiau kaip stiklinę 1 kv. m arba 150–250 g 10 litrų vandens tirpalo pavidalu.
