Baršys – agresyvus daugiametis augalas, greitai užimantis apleistas vietoves ir sodų sklypus. Ši piktžolė yra labai atspari nepalankioms sąlygoms ir gali slopinti kitų augalų augimą.
Daugelis sodininkų neįvertina šio augalo keliamo pavojaus, nors kai kurios rūšys gali padaryti didelę žalą sveikatai. Tik specialistai gali nustatyti saugias veisles, todėl su bet kokia barščiais reikia elgtis atsargiai. Norint sėkmingai išnaikinti piktžoles, būtini tinkami kontrolės metodai. Svarbu atsiminti, kad su šiuo augalu reikia elgtis tik laikantis tinkamų saugos priemonių.
Pagrindinis barščių pavojus slypi jame esančiose medžiagose, kurios smarkiai padidina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Sunkiausi nudegimai atsiranda, kai augalas liečiasi saulėtu oru. Paprasto prisilietimo pakanka, kad būtų padaryta žala – sula prasiskverbia net į lengvus drabužius. Barščių tankumynai ypač pavojingi vaikams, kurie gali netyčia į juos užklysti. Šio augalo klastingumas yra tas, kad neigiamas poveikis pasireiškia ne iš karto, o palaipsniui, todėl sunku laiku suteikti pagalbą.
Jei patekote į sąlytį su barščiais, nedelsdami imkitės veiksmų, net jei nejaučiate jokio diskomforto. Pirmiausia kruopščiai nuplaukite pažeistą vietą muiluotu vandeniu. Vėliau odą patepkite silpnu kalio permanganato tirpalu. Būtinai apsaugokite pažeistą vietą nuo saulės spindulių ir susitarkite dėl vizito pas gydytoją apžiūrai. Jei sulčių pateko į akis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Norint kontroliuoti barščius savo sode, reikia tinkamo požiūrio ir laiku imtis veiksmų. Jei augalas yra izoliuotas, su juo susidoroti gana lengva, tačiau naikinimas turi prasidėti prieš sėkloms subręstant ir išplintant. Priešingu atveju kitą sezoną piktžolės masiškai išplis po visą plotą. Prieš pradedant darbą, labai svarbu apsaugoti visą atvirą odą storais drabužiais, pirštinėmis ir kepure.
Herbicidų naudojimas laikomas įprastu kontrolės metodu. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti įvairių cheminių medžiagų, tačiau ne visos jos garantuoja visišką sunaikinimą. Kai kurie augalai net ir po apdorojimo toliau brandina sėklas. Svarbus šio metodo trūkumas yra tas, kad jo negalima naudoti daržovėms ir vaisiams auginti skirtose vietose, nes cheminės medžiagos kaupiasi dirvožemyje.
Šienavimas yra labiau prieinamas, bet mažiau efektyvus barščių plitimo kontrolės būdas. Šis metodas padeda sulėtinti piktžolių augimą, bet negarantuoja visiško jų išnaikinimo. Reguliarus visų augalų pjovimas prieš žydėjimą leidžia kelerius metus toliau leisti naujus ūglius. Taip yra dėl didelio barščių sėklų ir šaknų sistemų gyvybingumo, kurios ilgai išlaiko dygimo gebėjimą.
Veiksmingiausiu kontrolės metodu laikoma storos juodos plėvelės naudojimas. Vieta, kurioje auga piktžolės, yra visiškai uždengiama medžiaga, kuri blokuoja saulės šviesą. Svarbu pasirinkti storą plėvelę, nes plona plėvelė gali plyšti arba praleisti šviesą. Neturint šviesos, visi barščių daigai palaipsniui žūsta. Medžiaga turėtų likti savo vietoje visą vegetacijos sezoną ir rekomenduojama ją pašalinti tik kitais metais.
Nuėmus plėvelę, visi augalai, įskaitant sėklas ir šaknų sistemą, bus sunaikinti. Šiuo metu galite pradėti kasti dirvą ir ruošti vietą sodinimui. Juodosios plėvelės metodas reikalauja kantrybės ir laiko, tačiau jis duoda patikimiausius rezultatus iš visų galimų metodų. Kompleksinis požiūris į barščių kontrolę, saugos priemonių laikymasis ir tinkamo metodo pasirinkimas leis jums visiškai išvalyti plotą nuo šios pavojingos piktžolės ir užkirsti kelią jos atsiradimui ateityje.
