Jei persikų medis auga sveikas ir žalias, bet neduoda vaisių, tai nėra priežastis jį nukirsti – daugeliu atvejų problemą galima išspręsti be drastiškų veiksmų. Derliaus trūkumo priežastys gali būti įvairios: nuo netinkamo genėjimo ir saulės trūkumo iki apdulkinimo problemų, kenkėjų ar medžio amžiaus.
Sprendimas gali būti tiesiog nugenėti kelias šakas, kad būtų lengviau patekti saulės spindulių. Problema taip pat gali būti apdulkinimas ar kenkėjai. Arba medis gali būti tiesiog nepakankamai subrendęs, kad duotų vaisių.
Netinkamai genėtas medis yra bene dažniausia uždelsto vaisiaus formavimosi priežastis.
Tinkamas medžių genėjimas turi keletą privalumų:
- medis bus mažiau jautrus ligoms;
- geriau žydės, o tai lems didesnį derlių;
- mažesnė tikimybė prarasti šakas dėl struktūrinio silpnumo;
- bus patrauklesnis ir derlių iš jo bus lengviau nuimti.
Genėjimas turėtų būti atliekamas žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Pradėkite nuo negyvų, ligotų ar susikryžiavusių šakų pašalinimo. Tikslas – praretinti tankius vidinius augalus, kad saulės šviesa pasiektų vaisinę medieną. Svarbu būti atsargiems, nes per didelis genėjimas gali sukelti stresus medžiui.
Persikams reikia šešių–aštuonių valandų tiesioginių saulės spindulių per dieną, kad jie žydėtų ir gausiai derėtų, todėl tinkamas jų išdėstymas kieme yra labai svarbus. Sodininkai rekomenduoja pašalinti į vidų nukreiptas šakas, kad kiekviena nauja šaka driektųsi į išorę, o ne į centrą.
Šalčio padaryta žala: Kai kurių veiksnių, įskaitant orus, sodininkas tiesiog negali kontroliuoti. Tačiau yra keletas būdų, kaip apsaugoti pažeidžiamus augalus šalčių metu. Medžių uždengimas antklodėmis ar mulčiu naktį gali padėti juos sušildyti. Kai kurie sodininkai netgi užkuria nedidelius laužus netoliese, kad temperatūra nenukristų žemiau nulio.
Problema su apdulkintojais: net jei jūsų persikų medis yra idealiai genėtas ir jums pasisekė išvengti vėlyvų šalnų, nesvarbu, ar žiedai nėra tinkamai apdulkinami. Dauguma persikų medžių yra savidulkiai, o šaltas ar lietingas oras gali sutrikdyti apdulkinimą žydėjimo laikotarpiu. Tokiais atvejais rankinis apdulkinimas gali padėti padidinti derlių.
Sausą, saulėtą dieną mažu teptuku arba vatos tamponėliu švelniai perkelkite žiedadulkes tarp visiškai žydinčių gėlių. Netoliese pasodinus žydinčių veislių, taip pat galima pritraukti bites ir kitus naudingus apdulkintojus.
Maistinių medžiagų perteklius arba trūkumas: persikmedžiams reikia trąšų, kad būtų papildomos maistinės medžiagos, tačiau per didelis jų kiekis gali būti žalingas. Požymiai, kad jūsų medžiui gali reikėti papildų, yra blyškūs arba gelstantys lapai, sulėtėjęs augimas arba jauni ūgliai, kurie vegetacijos metu yra trumpesni nei 15 cm.
Ligos ir kenkėjai: Viena didžiausių problemų auginant persikus yra tai, kad medį užpuola kenkėjai ar ligos.
Vaisiaus amžius: Vaisių nesugebėjimas duoti vaisių gali būti tiesiog laiko klausimas. Dauguma veislių nesuteikia reikšmingo derliaus iki trejų–ketverių metų amžiaus, o bandymas priversti jauną medelį per anksti duoti vaisių gali jį stresuoti ir dar labiau atidėti vaisiaus vystymąsi.
Sodininkams patariama vengti per didelio jauno medelio priežiūros ir verčiau sutelkti dėmesį į stiprių šaknų ir sveikos struktūros formavimą. Ir vaisiai ateis laiku.
Primename, kad kai kurie vaismedžiai gali duoti pirmuosius vaisius daug anksčiau, nei įprasta manyti. Tarp čempionų yra šilkmedis, kuris auga ir subrandina vaisius labai greitai. Panašiomis savybėmis pasižymi ir vyšnios bei vyšnios, o be jų – ir obelys su žemaūgiu poskiepiu.
